1Vargas tiems, kurie Sione patenkinti savimi,
ir tiems, kurie ant Samarijos kalno jaučiasi saugiai;
vargas tautų pirmūnės įžymybėms,
kuriomis kliaujasi Izraelio namai!
2Nueikite į Kalnę ir pasižiūrėkite,
o iš ten – į šaunųjį Hamatą,
paskui nusileiskite į filistinų Gatą.
Ar jūs geresni už šias karalystes?
Ar jūsų šalis didesnė už jų šalį?
3Jūs norite nustumti tolyn nelaimės dieną,
bet artinate smurto viešpatavimą!
4Vargas tiems, kurie guli dramblio kaulo lovose,
dykaduoniauja savo guoliuose,
valgo ėriukus, paimtus iš kaimenės,
ir veršius iš gardo!
5Jie rėkauja dainos posmus,
pritardami arfa,
ir tarsi Dovydas išradinėja muzikos instrumentus.
6Jie geria vyną taurėmis
ir tepasi geriausiais aliejais,
bet dėl Juozapo pražūties nesisieloja!
7Todėl dabar jie pirmi išeis į tremtį,
ir baigsis dykaduonių lėbavimas.
8Viešpats DIEVAS prisiekė pačiu savimi, –
tai VIEŠPATIES, Galybių Dievo, žodis:
„Bjauriuosi Jokūbo išdidumu,
neapkenčiu jo tvirtovių;
atsižadėsiu miesto ir visko, kas jame.
9Jei dešimt žmonių išliktų vienuose namuose, jie mirs. 10Ir jei kieno nors giminaitis, deginantis mirusiuosius, paims palaikus iš namų ir sakys esančiam namuose: ‘Ar dar yra kas nors su tavimi?’ – o šis atsakys: ‘Nėra nė vieno!’ – tai giminaitis sakys: ‘Ša, tylėk! Mes neturime minėti VIEŠPATIES vardo’.
11Žiūrėk! VIEŠPATS įsako,
ir didesnis namas bus sutriuškintas į šipulius,
o mažesnis į skeveldras.
12Argi gali arkliai šuoliuoti uolomis?
Argi aria kas jaučiais jūrą?
Bet jūs teisingumą pavertėte nuodais,
o teisumo vaisių – metėlėmis.
13Jūs džiaugiatės Lo Debaru ir sakote:
‘Argi ne savo jėgomis užėmėme Karnaimus?’
14Iš tikrųjų, Izraelio namai,
siunčiu prieš jus tautą, –
tai VIEŠPATIES, Galybių Dievo, žodis, –
ir jie engs jus nuo Lebo Hamato perėjos
iki pat Arabos tarpeklio“.
